IŠMOK SUVALDYTI STRESĄ!

Ech, pasaulis taip greitai kinta, kasdien mesdamas mums mažesnius ar didesnius iššūkius ir kartais norisi jį tiesiog sustabdyti! Vieniems vienokios, o kitiems kitokios situacijos sukelia nemalonų streso pojūtį, su kuriuo kartais, atrodo, neįmanoma susitvarkyti. Tad dalinamės patarimais (kažkam gal priminimais), kaip paprastais ir žemiškais būdais išlikti ramiems ir mėgautis gyvenimo tėkme.

Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kas visgi yra tas stresas, kadangi emocijų patiriame įvairių įvairiausių, kartais iš vis sunku suprasti, kaip jaučiamės.

Stresas – emocinė arba fizinė įtampa, kurią sukelia įvykiai arba mintys, lydimi pasimetimo jausmo, nervinės būsenos ar pykčio. Stresas – tai mūsų kūno reakcija į iššūkius ar reikalavimus (Jūsų sau ar Jums kažkieno), kuri gali būti ir pozityvus dalykas, kadangi taip mūsų kūnas mums primena, jog turime įveikti iššūkius, kaip pavyzdžiui, darbe esančius terminus, padeda išvengti pavojaus! Tai visiškai normalus jausmas, kuris padeda išgyventi, tačiau esant nuolatiniam stresui, jis gali pažeisti mūsų emocinę ir fizinę sveikatą.

Stresas skirstomas į du tipus:

1. Vienkartinis, kuomet ši emocija išeina taip greitai, kaip ir ateina. Kai, pavyzdžiui, staigiai spustelite mašinos stabdžio pedalą esant nemaloniai situacijai, susikivirčijate su artimuoju, šokate parašiutu. Toks stresas padeda suvaldyti įvairias situacijas, taip pat atsiranda tuomet, kai mokomės ar darome kažką naujo, jaudinančio.

2. Lėtinis, kuomet stresas tęsiasi ilgesnį periodą, diena į dieną. Pavyzdžiui, sunkus finansinis metas, nuolatiniai sunkumai darbe, santuokos problemos, problemos šeimoje. Stresas, kuris tęsiasi savaitėmis ar mėnesiais, vadinamas lėtiniu stresu. Specialistai sako, kad prie šios lėtinės būsenos galima taip priprasti, kad tiesiog jos nebepastebėsite, tačiau žala sveikatai vis tiek bus daroma, jei neatrasite būdų, kaip nusiraminti ir įsikvėpti pozityvumo.

Dabar, kai išsiaiškinome, kokios stresinės situacijos ir būsenos gali mus paveikti ir lydėti, atraskime būdus, kurie gali padėti nusiraminti!

VAIZDUOTĖS GALIA

Vienas iš veiksmingų ir atsipalaiduoti padedančių būdų yra savęs įsivaizdavimas situacijoje, kuri mums kelia geras emocijas, galbūt atpalaiduoja, atneša ramybę. Šis būdas yra tarsi vaizdinė meditacija ir yra naudojamas daugelyje savęs raminimo praktikų. Pirmiausiai, atraskite patogią sėdimą, ramią pozą – tai gali būti sėdėjimas ant patogios kėdės ar lotoso poza, ant žemės. Užsimerkite, įkvėpkite ir iškvėpkite iš pačios diafragmos giliai, taip, kad visas Jūsų kūnas prisipildytų oro, pilvelis ir pečiai atsipalaiduotų.

Susikoncentruokite į savo kūno atpalaidavimą, kvėpavimą. Kai pavyks atsipalaiduoti, pradėkite įsivaizduoti save ten, kur manote, kad būtumėte labiausiai atsipalaidavęs. Tai gali būti plūduriavimas vėsiame jūros vandenyje šviečiant maloniai saulei, gulėjimas ant kvapnios, vasariškos žolės, Šveicarijos kalnuose, geriant karštą kakavą, besileidžiant smulkioms snaigėms. Tiesiog įsivaizduokite tai, kur Jums būtų ramiausia. Pabandykite įsivardinti visus pojūčius, kuriuos norėtumėte jausti tose situacijose – kalnuose Kalėdų kvapą, gulint jūroje – netoliese esančios kavinės muziką, gulint ant žolės – čirškiančius paukštelius. Būkite savo vaizduotėje tiek, kiek patinka ir nepamirškite giliai kvėpuoti! Po šios vaizdinės meditacijos tikrai jausitės ramesnis ir pozityvesnis žmogus.

KVĖPAVIMAS

Vienas iš dalykų, kuris streso metu mus priverčia jaustis dar blogiau, tai sustojęs, nevienodas kvėpavimas. Skirkite 5 minutes ramiai, giliai kvėpavimo sesijai – raskite ramią vietą, kur galėtumėte netrukdomai kvėpuoti. Tai galite daryti tiesiog sėdėdami prie ofiso stalo, tikėtina, kad niekas nepastebės. Giliai įkvėpkite pro nosį, pajauskite, kaip pilvas ir plaučiai prisipildo teigiamo ir pozityvaus oro, oras keliauja visu kūnu ir sunkios emocijos tarsi jį palieka. Lėtai, pilnai iškvėpkite įkvėptą orą pro burną. Toks kvėpavimas sureguliuoja širdies ritmą, sumažina kraujospūdį, padeda nutolti nuo nemalonios, stresinės situacijos.

PASIVAIKŠČIOJIMAS

Dar vienas būdas nusiraminti, kurio labai dažnai neįvertiname, tai galimybė išeiti į lauką, pasivaikščioti, įkvėpti gaivaus oro. Judėjimas yra vienas labiausiai ir geriausiai stresą valdančių būdų! Nepamirškite to. Išėjimas pasivaikščioti padės pakeisti įtampos kupiną aplinką, nusiraminti, mintis nukreipti į architektūrą, gamtą, savo kūno judesį. Tai pats paprasčiausias būdas pasijusti ramiau.

AROMATERAPIJA

Turbūt pastebėjote, kad, pavyzdžiui, parduotuvėje keliaujant pro kepinių skyrių, kvapas mus užburia, atpalaiduoja, sukelia geras emocijas. Kvapai turi didelę įtaką mūsų emocinei būsenai, tad juos galime pasitelkti ir norint suvaldyti stresą, nerimą, atsipalaiduoti. Eteriniai aliejai, kaip levandų, citrinžolės, ramunėlių, šalavijų, baziliko, rožių, kvapiųjų kanangų (eng. Ylang-ylang), sandalmedžio, apelsinų bei greipfrutų, nuramins stresą bei emocijas. Įsigykite keletą, kaitinkite juos specialioje eterinių aliejų žvakidėje ar difuzoriuje. Iš esmės, bet kuris kvapas, kuris Jums sukelia emocijas, turėtų būti Jūsų namuose, net jei tai yra šviežios duonos kepinių ar ką tik išskalbtų skalbinių, kūno prausiklio aromatas.

IŠLAISVINKITE VIDINĮ MENININKĄ

Kiekvienas tikrai turime vidinio menininko dalelę, net jei ir visai nevaldome nei teptukų, nei pieštukų. Tiesiog leiskite spalvoms ir rankoms dėlioti vaizdinius taip, kaip tuo momentu atrodo. Piešimo terapija spalvomis ir štrichais padės išlaisvinti užsilikusias blogas emocijas, nervinę įtampą. Dar visai neseniai išpopuliarėjo specialios spalvinimo knygos, skirtos ramybei įtvirtinti. Pamėginkite!

BENDRAUKITE

Kartais reikia tiesiog išsipasakoti mylimiems žmonėms. Tokiu būdu stresinė situacija ir emocijos išlaisvinamos, o pokalbio metu smegenys atpalaiduojamos, jaučiamas rūpestis ir šiluma. Jei patys negalite nurimti, paskambinkite draugui, mamai, tėčiui, močiutei ir išsipasakokite, galbūt net išsiverkite! Pokalbiai su artimais žmonėmis padės suprasti, kad esate ne vienas, turite mylimųjų palaikymą ir supratingumą.

EMOCIJŲ ŽURNALAS

Dar viena, labai padedanti praktika – savo emocijų išrašymas ant popieriaus lapo. Tokiu būdu visas emocijas tarsi išimsite iš galvos ir paliksite ant popieriaus lapo. Tokią praktiką galite atlikti ir kiekvieną rytą ar vakarą. Jei esate labai emocingas žmogus, gan dažnai patiriate stresines situacijas, tai padės geriau įsigilinti į tai, kaip kasdien jaučiatės, kas šias emocijas sukelia ir kaip galite jų išvengti.

MUZIKA

Dar vienas puikus būdas nusiraminti ir atsikvėpti – raminančios muzikos klausymasis. Youtube, Spotify platformose galite rasti specialių garso takelių, skirtų meditacijai ir nusiraminimui. Muzika gali būti puikus kompanionas einant pasivaikščioti, gulint šiltoje, eteriniu aliejumi pagerintoje vonioje, gaminant.

POMĖGIAI

Emocinei būsenai, savo gerovei palaikyti, būtina užsiimti mėgstama veikla. Tai gali būti plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimo takelis, piešimas, maisto gaminimas, šokiai, bet kas, ką Jūs mėgstate. Tai svarbu ne tik stabilios emocinės būsenos palaikymui, bet ir Jūsų visapusiškam tobulėjimui.

Linkime ramybės, pozityvumo ir meilės sau bei gyvenimui!

DROGAS ekspertė Eglė!

Eglė Gilytė Instagram: @eglegil

Aš – Eglė, o mano didžiausia aistra – grožio produktais nukrautų lentynų skenavimas! Nuo pat vaikystės iš rankų nepaleidžiu teptukų – pirmieji buvo dailės mokykloje, o antrieji – mano kosmetinėje! Nemažai laiko praleidžiu domėdamasi naujausiomis pasaulio grožio ir stiliaus tendencijomis, o tada jomis dalinuosi DROGAS socialinių tinklų paskyrose straipsnių bei video filmukų formatu.
Taigi, kviečiu ir skaityti, ir žiūrėti!